Pianistas. Nepaprasta vieno žmogaus išgyvenimo Varšuvoje 1939-1945 metais istorija

Šią knygą apie savo gyvenimą vokiečių okupuotoje Varšuvoje parašė garsus žydų kilmės Lenkijos muzikantas ir kompozitorius Władysławas Szpilmanas.

2002 m. pagal šį romaną sukurtas filmas „Pianistas" apdovanotas trimis „Oskarais" ir Kanų kino festivalio Auksine palmės šakele.

Lenkijos radijo stotyje dirbantis pianistas Wladyslawas Szpilmanas pasakoja apie nacių okupacijos metus Lenkijoje bei nesuvokiamą žiaurumą, kurį patyrė Varšuvoje gyvenę žydai.

Visa jo šeima – tėvai, dvi seserys ir brolis žuvo nuo nacių rankų. Autorių nuo mirties išgelbėjo iš pradžių žydų policininkas, rinkęs Varšuvos geto gyventojus paskutinei kelionei į Treblinkos koncentracijos stovyklą, paskui – lenkė Helena Lewicka, o karo pabaigoje – vokiečių kariuomenės kapitonas Wilmas Hosenfeldas. Pasibaigus karui, Szpilmaną ilgai kankino depresija. Muzikantas jautėsi kaltas, kad artimieji žuvo, o jis liko gyvas. Norėdami palengvinti jo sunkią būseną, draugai pasiūlė parašyti prisiminimų knygą, kuri pirmą kartą pasirodė Lenkijoje 1946 m., 1998 m. buvo išleista Vokietijoje, o 1999 m. – JAV.

Szpilmanas rašo su savotišku nerimą keliančiu abejingumu, tarsi tai būtų kažkieno kito pasakojimas apie siaubą, Akivaizdu, kad nuo tada, kai jis tai parašė., iškart po karo, jo jausmai vis dar galėjo būti sustingę nuo barbariškų poelgių, kuriuos jis matė per 6 okupacijos metus. Jo balsas neskamba sarkastiškai. Užuot rašęs jausmingai, jis pateikia tvarkingą, neperkrautą, neemocingą, chronologiškai sutvarkytą įvykių seką: daug, daug kartų vos išsigelbėjo nuo mirties.

Tai ne tik tragiška istorija – tai vertingas istorinis liudijimas apie žvėriškai įvykdytus nusikaltimus prieš žydų tautą.